Argo
Argo (pranc. argot 'slengas; slaptãkalbė') – įvairių grupių vartojama kalba, kurios paskirtis – sutrukdyti pašaliniams grupę suprasti. Terminas argo taip pat taikomas kalbant apie tam tikros mokslo srities, užsiėmimo, pomėgio neformalų specializuotą žodyną ir šiuo atveju jis sutampa su žargono reikšme.
Savo 1862 m. parašytame romane „Vargdieniai“ V. Hugo argo vadina „tamsos kalba“ bei „vargo kalba“.[1]
Anksčiausias žinomas argo paminėjimas šiame kontekste randamas 1628 m. dokumente. Žodis galbūt išvestas iš šiomis dienomis žinomo pavadinimo pranc. les argotiers, kuriuo tais laikais vadinta vagių gauja.[2]
Pagal griežtesnį apibrėžimą, argo yra tikra savo gramatinę struktūrą turinti kalba.[3] Tókios visiškai slaptos kalbos retos, nes kalbos vartotojai paprastai kasdienybėje šneka viešosiomis kalbomis, kurių pagrindu iš esmės kuriamos argo. Šių argo formos leksiškai skiriasi nuo kurios nors kalbos, dalį žodyno pakeičiant daugumai nežinomais žodžiais; šiuo atžvilgiu argo reikšmė sinonimiška slaptakalbės reikšmei. Pavyzdžiui, argo galima vadinti tokias sistemas, kaip pranc. verlan ir pranc. louchébem, kuriose išlaikoma prancūzų kalbos sintaksė ir keičiami tik tam tikri žodžiai (dažnai tik žodžių klasės, sakykime, daiktavardžiai, arba žodžių turinys).[4] Tokios sistemos yra „koduotųjų argo“ pavyzdžiai.[4]
Ypatingieji argo žodžiai gali patekti į kasdienę kalbą arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, įprastinis dabartinės prancūzų kalbos žodis loufoque 'beprotis', 'kvailas' yra kilęs iš pranc. louchébem, kuris atsirado pakeitus pranc. fou 'beprotis'. Kartais argo išsaugo mirusių kalbų žodžius, sakykime, Voluinės argo (шнайдерьска мова) vartotas prūsiškas žodis geitka 'duona'.[5]
Kalbant apie mediciną, gydytojai yra turėję savo sakytinę argo, žargoną ar slengą, į kuriuos būdavo įtraukiama paprastos santrumpos ir akronimai, dažnai vartojami specialūs šnekamosios kalbos žodžiai ir kasdienis profesinis slengas (kurį galima arba ne instituciškai, geografiškai nustatyti).[6] Nors dauguma šių šnekamosios kalbos žodžių gali būti neįveikiami didžiajai daliai nespecialistų, panašu, kad tik keletas jų skirta nuslėpti žodžių prasmę nuo pacientų (nes galbūt tam užtektų įprastinių medicinos terminų).[6]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Schwartz, Robert M. „Interesting Facts about Convicts of France in the 19th Century“. Mt. Holyoke University. Suarchyvuotas originalas 2021-07-03. Nuoroda tikrinta 2025-05-09.
- ↑ Guiraud, Pierre, L’Argot. Que sais-je?, Paris: PUF, 1958, p. 700
- ↑ Carol De Dobay Rifelj (1987). Word and Figure: The Language of Nineteenth-Century French Poetry. Ohio State University Press. p. 10. ISBN 9780814204221.
- ↑ 4,0 4,1 Valdman, Albert (2000 m. gegužė). „La Langue des faubourgs et des banlieues: de l'argot au français populaire“. The French Review (prancūzų). American Association of Teachers of French. 73 (6): 1179–1192. JSTOR 399371.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ V. Mažiulis. „geytko“. Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2025-05-09.
- ↑ 6,0 6,1 Hukill, Peter B.; H., A. L.; Jackson, James L. (1961). „The Spoken Language of Medicine: Argot, Slang, Cant“. American Speech. 36 (2): 145–151. doi:10.2307/453853. JSTOR 453853.