Pišačai
Pišačai (skr. पिशाच = IAST: piśāca-) – senovės indų mitologijoje vadinamoji nuožmių demonų klasė. Pišačai nešantys ligas, puolantys žmones, ėdantys jų mėsą ir lakantys jų kraują. Minimi Atharvavedoje, vėliau hinduistiniuose ir budistiniuose tekstuose. Taitiryja samhitos teigimu (II 4, 1), tris gerųjų būtybių klases – dievus, žmones ir protėvius (pitarus) – atitinkančios trys demonų klasės – asurai, rakšasai ir pišačai. Pastarieji dažniausiai laikomi prakeiktomis protėvių dvasiomis. Vienur pišačai laikomi Kašjapos ir jos žmonos Pišačės vaikais, kitur (Višnaus purana I 5, 42) teigiama esant juos gimus iš Brahmos pykčio.[1]
Kartais manoma, kad pišačų vaizdinys atsiradęs demonizavus prieš arijus kovojusių čiabuvių tautas (plg. Vinhdjos kalnų gyventojų kalba vadinta paišači).[1] Pavadinimas neaiškios kilmės, tradiciškai sietas su šaknimi piś- („gremžti, ruošti [paprastai apie mėsą]“).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Мифы народов мира. , Пишачи – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Manfred Mayrhofer. Kutzgefaßtes etymologisches Wörterbuch des Altindischen. t. II. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1956–1980. // p. 289.
| |||||||||||||||||||||||||||||
