Pereiti prie turinio

Python

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
06:42, 5 gruodžio 2020 versija, sukurta Taksonomas (aptarimas | indėlis) (Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Python
Programavimo paradigmaFunkcinis programavimas, objektinis programavimas, procedūrinis programavimas, reflektyvusis programavimas
ProjektuotojaiGuido van Rossum
KūrėjaiPython Software Foundation
Išleidimo data1991 m.
Paskutinė stabili versija3.5.0 /
2015 m. rugsėjo 13 d. (2015-09-13)[1]
2.7.10 /
2015 m. gegužės 23 d. (2015-05-23)[2]
Paskutinė išleidimo data2015 m. rugsėjo 13 d. (2015-09-13)
Operacinė sistemaLinux, macOS, Windows Vista (ir naujesnė) bei daugelis kitų
LicencijaPython Software Foundation License
.py, .pyc, .pyd, .pyo, .pyw, .pyz
Tinklalapiswww.python.org

Python – interpretuojama, interaktyvi programavimo kalba, sukurta Guido van Rossumo 1990 m. Pirmiausiai ji buvo scenarijų kalba AmoebaOS operacinei sistemai. Python dažniausiai lyginama su Tcl, Perl, Scheme, Java ir Ruby. [reikalingas šaltinis] Python kuriama kaip atviro kodo projektas.

Python yra daugiaparadigmė programavimo kalba – ji leidžia naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį, funkcinį, aspektinį. Python naudoja dinaminį tipų tikrinimą.

Python kūrėjų tikslai buvo sukurti kalbą, kuri yra lengvai skaitoma, išraiškinga, išreikštinė, paprasta (tinkama neprofesionaliems programuotojams).[reikalingas šaltinis] Nors pradžioje ji buvo kuriama kaip scenarijų kalba, dabar ji naudojama ir dideliems programiniams projektams, tokiems kaip Zope. Taip pat labai paplitusi Linux sistemose.

Savybės

  • Viskas yra objektai; galima sukurti klases, praplečiančias standartinius duomenų tipus
  • Klases ir funkcijas lengva dokumentuoti naudojant dokumentacijos eilutes („docstrings“); dokumentacija pasiekiama ir programos darbo metu
  • Klasės ir funkcijos taip pat yra pirmos klasės objektai
  • Galimas paveldėjimas iš keleto klasių
  • Galima kurti anonimines funkcijas (nors tai planuojama panaikinti vėlesnėse versijose)
  • Leksinis apgaubimas
  • Labai svarbus kodo išdėstymas (angl. indentation)
  • Modulių sistema

Privalumai

  • Dėl indentacijos, galimas praktiškai vienintelis būdas (skiriasi tik tarpų/tabuliacijos ženklų vartojimas) parašyti kodą, todėl lengva dirbti grupėse
  • Kodas gali būti kompiliuojamas į vidinę formą, kas leidžia greičiau įkrauti daug kartų naudojamus modulius ir pan.
  • Greitas programuotojų darbo ciklas
  • Multi platforminė (tinka Windows/Linux/Mac OS, net tinka telefonams su mobiliosiomis operacinėmis sistemomis, kaip Symbian OS)
  • Gerai tinka ir žiniatinklio (pvz, YouTube), ir darbalaukio (pvz, OpenDict) programų kūrimui.

Programiniai įgyvendinimai

Pagrindinis kalbos įgyvendimas yra vadinamas CPython (kadangi rašytas C kalba), ir kuriamas Python fondo. Taip pat yra įgyvendimas Jython, parašytas Java kalba, bei IronPython, veikiantis .NET platformoje. PyPy – python interpretatorius, parašytas pačiu python.

Pavyzdžiai

Paprasta Python programa „Sveikas pasauli!“:

print ("Sveikas, Pasauli!")

Funkcija, suskaičiuojanti skaičiaus faktorialą:

def factorial(x):
    """factorial(x)
    Ši funkcija suskaičiuoja skaičiaus X faktorialą."""
    
    if x == 0:
        return 1
    else:
        return x * factorial(x-1)

Naudojant generatorių, funkciją, skaičiuojančią fibonačio skaičius, galima užrašyti lakoniškai:

def fib(N):
    """fib(N)
    Suskaičiuoja pirmus N fibonačio sekos narių"""
    
    a, b = 1, 1
    while N > 0:
        yield a
        a, b = b, a + b 
        N -= 1
 
print list(fib(9))

Išspausdintų:

[0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34]

Nuorodos

Išnašos

  1. „Python 3.5.0“. Python Software Foundation. Nuoroda tikrinta 13 September 2015.
  2. „Python 2.7.10 Release“. Python Software Foundation. Nuoroda tikrinta 24 May 2015.