Pereiti prie turinio

Laima

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

TAVO MAMA TOKIA STORA

Interpretacijos

Atsirado antropomorfinio pavidalo akmenų, kuriuose įkūnytas Laimos dieviškasis pradas, sietas su visos gyvybės atsiradimu, jos globojimu, su vaisingumu. Bevaikės moterys dėdavo ant jo aukas. Rasta akmenų, anot tikėjimų, su Laimos pėdomis. Iš tų pėdų akmenyse žmonės imdavo vandenį, manydami, kad jis turįs stebuklingą gydomąją ar vaisingumo galią. Prie to akmens rinkdavosi žmonės sekmadienį, sutampantį su Mėnulio jaunatimi, garbindavo jį nusilenkdami ar klaupdamiesi, aukodavo tam akmeniui duonos, vilnų, linų, pinigų. Kaimiečiai garbino prie svirno laikomą akmenį, kurį jie laikė vaisingumo ir namų laimės dievybe. Tačiau daugiausia šiai dievybei aukodavo lazdas ligoniui. Lazdas palikdavo, tikėdamiesi atgauti sveikatą – skaudamų kojų, akių ar rankų stiprybę. Dangus, jo aukštybės buvo nuolatinė gyvenamoji Laimos vieta. Iš ten į žemę vykdavo atlikti savo pareigų: globoti gyvojo pasaulio vaisingumą, gimimą, skirti gimusiems likimą. Ji tvarkė ir kitų deivių gyvenimą: lėmė vyresniosios Saulės dukros dienas, tvarkė žvaigždžių reikalus, dalyvavo gimstant Aušrinei, kėlė jos krikštynas, į kurias kvietė visas žvaigždes, tačiau nepakvietė išdidžiosios Saulės.

Patriarchato laikotarpiu Laimos ir Laimės vietą (likimo skyrimas, gyvenimo eigos tvarkymas) užėmė Dievas senelis ir net Mėnulis – į juos žmonės kreipėsi, prašydami laimės, dalios, sveikatos. O Laima tuomet tapo Dievo pagalbininke, nenustodama savo pirmykštės reikšmės.

Laima buvo mylima deivė. Jos vardas įpintas dainose, sakmėse, apsakymuose. Jai buvo priskirti ketvirtadienių ir tarpukalėdžių (nuo gruodžio 24 iki sausio 6 dienos) vakarai, vadinami šventiniais. Moterims tomis dienomis buvo draudžiama verpti. Taigi deivė Laima probaltiškame panteone užėmė gana svarbią vietą.

Legendos

Nakvojo pirklys pas neturtingą žmogų, kuriam gimė sūnus. Nakties metu Laima lemia, kad tas vaikas tapsiąs nakvojančio pirklio žentu. Pirklys nuperka vaiką ir, nuvežęs į mišką, palieka. Atskrenda iš dangaus Laima ir aprėžia aplink kūdikį ratą, kuris jį turi apsaugoti nuo blogybių. Tame rate pražysta gražiausios gėlės. Pamato jas keliaujantys pro šalį žmonės, paima kūdikį ir jį užaugina. Užaugęs jis veda Laimos skirtą pirklio dukterį.