Luna programa
Luna programa buvo eilė nepilotuojamų Tarybų Sąjungos kosmoso misijų į Mėnulį. Programa vyko nuo 1959 iki 1976 m. Iš 44 bandymų 15 erdvėlaivių pasiekė savo tikslą. Dauguma šių erdvėlaivių tyrinėjo Mėnulį, jo paviršiaus sudėtį, temperatūrą, radiaciją ir gravitaciją. Iš visų bandymų 24 erdvėlaiviams buvo suteikti Luna pavadinimai. Viso Luna programos išlaidos sudarė 4,5 milijardo JAV dolerių.
1958 m. rugsėjo 23 d. paleistas Luna 1 tapo pirmuoju kosminiu zondu, praskriejusiu netoli Mėnulio (5995 km aukštyje virš paviršiaus), ir pirmasis erdvėlaivis istorijoje, sėkmingai paleistas Mėnulio link.
Antrasis sėkmingas programos bandymas buvo įvykdytas 1959 m. rugsėjo 12 d. paleidus Luna 2 erdvėlaivį. Jis tapo pirmuoju kosminiu aparatu, pasiekusiu Mėnulio paviršių. Luna 2 patvirtino, kad Mėnulis neturi magnetinio lauko ir taip pat nerado jokių Van Aleno radiacijos juostų aplink Mėnulį požymių.
Netrukus po Luna 2 buvo paleistas Luna 3 erdvėlaivis. Jis apskriejo aplink Mėnulį ir pirmą kartą padarė kitos Žemės palydovo pusės nuotraukų.
1966 m. sausio 31 d. buvo paleistas Luna 9, kuris sėkmingai nusileido Mėnulyje ir tapo pirmuoju kosminiu aparatu, atlikusiu švelnų nusileidimą (nesudužusiu). Erdvėlaivis į Žemę atsiuntė 5 panoramines Mėnulio nuotraukas – pirmąsias tokio pobūdžio nuotraukas iš Žemės palydovo.
1966 m. kovo mėnesį Tarybų Sąjunga paleido Luna 10, kuris tapo pirmuoju dirbtiniu Mėnulio palydovu.
Dar vieni svarbiausių šios programos pasiekimų įvyko su Luna 16, Luna 20 ir Luna 24 erdvėlaiviais, kurie sėkmingai į Žemę atskraidino 0,326 kg Mėnulio mėginių. Šios misijos buvo pirmosios istorijoje mėginių iš Mėnulio paėmimo misijos, kurios veikė tik robotų pagalba.