Geizerichas

Geizerichas (389 m. - 477 m. sausio 25 d.) - vandalų ir alanų karalius (428–477), vienas pagrindinių Vakarų Romos imperijos priešų. Per beveik 50 savo valdymo metų jis iš ne itin reikšimgos germanų genties padarė vieną didžiausių Viduržemio jūros regiono jėgų.

Geizerichas buvo nesantuokinis karaliaus Godigizelo sūnus; gimė netoli Balatono ežero. Mirus tėvui vandalų karaliumi tapo Geizericho pusiau brolis Gunderichas. Šis mirė 428 m. ir Geizerichas buvo išrinktas karaliumi. Vandalai tuo laikotarpiu gyveno Betikoje ir nuolat kentėjo nuo vizigotų antpuolių. 429 m. jis suorganizavo genties perkraustymą į Šiaurės Afriką. Čia vandalai nugalėjo silpnus vietinius romėnų valdytojus ir užėmė dabartinį Maroką ir šiaurės Alžyrą. Geizericho vandalai apgulė Hiporegijaus miestą ir užėmė jį po 14 mėnesių kovos. Romos imperatorius Valentianas III pripažino Geizerichą šių žemių valdovu. 439 m. vandalai nesunkiai užėmė gynybai nepasiruošusį Kartaginos miestą. Valdant Geizerichui Kartagina vėl (po Pūnų karų) tapo Romos imperijos priešu. Vandalų laivynas siaubė Siciliją, Sardiniją, Korsiką, Balearus. 442 m. romėnai pripažino vandalų laimėjimus. Vandalai ir toliau piratavo Viduržemio pakrantėse.

455 m. imperatorius Valentianas III buvo nužudytas Petronijaus Maksimo, tuomet Geizerichas paskelbė, kad romėnai sulaužė taikos sutartį, kurią vandalai buvo sudarę su Valentianu, ir tuo motyvuodami įsiveržė į Apeninų pusiasalį. Vandalai nusiaubė Romą, pagrobė jos turtus, Geizerichas paėmė į nelaisvę Valentiano našlę Liciniją Eudoksiją ir jos dukras. 468 m. Geizerichas įveikė Rytų Romos laivyną, kuris bandė išvaduoti Viduržemio jūrą nuo vandalų plėšikų. Vandalai bandė užimti Peloponesą, bet patyrė nesėkmę. 474 m. Geizerichas sudarė taiką su Rytų Roma.

477 m. vandalų karalius mirė Kartaginoje, o į sostą atėjo jo sūnus Hunerikas.